kriunėjimas

kriunė́jimas sm. (1) → kriunėti: Nugirsdavo iš miegamojo sausą tėvo kriunėjimą rš. Įėjęs į klasę, girdi paskutiniuose suoluose kažkokį kosėjimą, kriunėjimą tai vienoj kertėj, tai kitoj Mš.